Karkasinių namų statyba
Informacija telefonu: +370 618 30498
Kodėl verta rinktis karkasinį namą

Kodėl verta rinktis karkasinį namą

Istorija

Karkasiniai pastatai statomi buvo jau prieš tūkstančius metų. Sunku pasakyti kuri šalis yra karkasinės statybos gimtinė. Visose kraštuose statinių konstrukcija buvo panaši: medinis vienaip ar kitaip sujungtas karkasas, tik tarpai tarp konstrukcijų buvo užpildomi skirtingai. Pirmieji užpildai buvo pjuvenos, šiaudų -molio, ar šiaudų - mėšlo mišiniai, akmenys bei plytos. Iki šiol išlikę seniausi medinio karkaso statiniai yra Japonijoje, datuojami 7 a., Skandinavijoje – 12 a., Prancūzijoje – 13 a., Danijoje – 16 a. Tai akivaizdžiai įrodo šios technologijos ilgalaikiškumą. Geriausiai mums žinoma yra vokiečių sugalvota fachverkinė statyba. Tai masyvus geometriškas medinis karkasas, kurio tarpai užpildyti plytomis, akmenimis ar kitomis medžiagomis. Šio tipo pastatų netrūksta Klaipėdos krašte. Fachtverko technologija išplito Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Anglijoje bei Škotijoje. Tokio tipo pastatus statė nuo 12 iki 20 a.

Išeiviai iš Europos į Ameriką atsivežė savo statybos technologijas. Čia ypač paplito karkasinė statyba dėl statybos greičio ir medžiagų prieinamumo bei pigumo. Iki šių dienų šiaurės Amerikoje dominuoja karkasinė gyvenamoji statyba. Tačiau daugeliui karkasiniai gyvenamieji namai asocijuojasi su Skandinavija. Ir neveltui. Šiame, ganėtinai šaltame klimate, tokio tipo statyba vystoma nuo viduramžių. Šiomis dienomis, ko gero 90 proc. gyvenamųjų namų statomi karkasiniai.

Lietuvoje taip pat buvo puikiai žinoma karkasinė statyba. Ūkiniai pastatai kaimo statyboje dažniausiai buvo karkasiniai. Toks pasirinkimas buvo ekonomiškas, nes medienos reikėjo mažiau nei rąstiniams pastatams. O ir užpildų dažniausiai nenaudodavo - tarpus tarp konstrukcijų užkaldavo lentomis.

Miestuose taip pat netrūko karkasinės statybos pavyzdžių. 19 a. antroje, 20 a. pirmoje pusėje  Lietuvoje plito medinė - karkasinė poilsio pastatų (vilų, sanatorijų, viešbučių, gydyklų, kurhauzų) statyba. Tokių pastatų apstu Palangoje, Birštone, Druskininkuose. Jie buvo statomi pagal to meto analogus ir tokios architektūros madas, kaip  Jūrmaloje (Latvija), Zakopanėje (Lenkija), Baden-Badene (Vokietija). Daugelis jų ir dabar džiugina akį savo elegancija ir subtilia puošyba.

Vilniuje taip pat netrūksta medinių, karkasinių statinių. Yra keturios didelės teritorijos, kur dominuoja medinė (daugiau kaip 75 proc.) architektūra - Žvėrynas, Šnipiškės, Markučiai, Naujininkai. Nemaža dalis šių pastatų yra karkasiniai. Nors 19 – 20 a. sandūroje netrūko pramoginių pastatų (kavinės, restoranai, cukrainės ir t.t.), iki šių dienų daugiausia išliko gyvenamųjų pastatų.

Sovietmečiu didžiosios įmonės, valdžios įstaigos bei institutai turėjo savo poilsines Lietuvos paežerėse. Dauguma jų taip pat buvo karkasinės. Nežiūrint į to laikmečio primityvokas technologijas bei skurdų izoliacinių medžiagų pasirinkimą, dalis jų funkcionuoja ir šiandien. Todėl karkasinės statybos priešininkų argumentai dėl tokios konstrukcijos trumpalaikiškumo nėra svarūs.

Kodėl verta rinktis karkasinį namą

1. Kaina. Medinio karkaso namas yra žymiai lengvesnis už mūrinį, todėl jo pamatai ne tokie masyvūs ir gilūs, o tai reiškia – pigesni. Statant karkasinį namą, lengviau pasiekti aukštas šiluminio laidumo varžas. Pavyzdžiui, mūriniame name šiluminė izoliacija tvirtinama prie konstrukcijų išorės. Apšiltinant storu mineralinės vatos sluoksniu, aplink mūrines konstrukcijas neišvengiamai atsiranda karkasas, laikantis šiluminę izoliaciją.  Tuo tarpu karkasiniame name šiluminė izoliacija yra pačioje konstrukcijoje. Izoliacijos kiekį galima didinti pagal poreikį - tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Todėl pilnai įrengtos ir apšiltintos (atitinkančios tą pačią šiluminę varžą) karkasinio namo sienos kvadratinio metro kaina yra mažesnė nei mūrinio.

2. Statybos greitis. Kadangi karkasinėje statyboje nėra „šlapių“ technologinių procesų (išskyrus pamatų įrengimą, bei grindų betonavimą), statybos beveik neįtakoja oro sąlygos. Dėl tos pačios priežasties nereikia laukti kol sustings mūro mišinys, išdžius tinkas ir pan. Karkaso sumontavimui netrukdo nei šaltis, nei drėgmė. O uždengus stogą ir įrengus išorės sienas, iš vidaus galima montuoti apšiltinimą. Sklandžiai vykdant statybas, karkasinį namą mūsų įmonė gali pastatyti per 2-3 mėnesius.

Labiausiai paplitę karkasinių namų priešininkų argumentai

1. Gaisro pavojus. Jeigu kyla gaisras, sunaikinamas būna tiek mūrinis, tiek medinis namas. Gaisras kyla ne konstrukcijose, o namo viduje, dažniausiai dėl buitinės technikos gedimų ar netinkamo naudojimo. Juolab dauguma mūrinių namų turi medinių konstrukcijų šlaitinius stogus. O tokia stogo konstrukcija – pats tikriausias karkasas. Pvz., jei vienaukščio mūrinio namo, tarkim 120 m2 bendrojo ploto išorės sienų plotas apie 140 m2, tai šlaitinio medinių konstrukcijų stogo plotas – apie 180m2. Taigi, kyla klausimas: ar tas namas labiau mūrinis, ar karkasinis? Dviaukščio mūrinio namo stogo plotas sudaro apie pusę išorinių sienų ploto. Taigi, pusiau karkasinis. Svarbu gaisro prevencija - dūmų detektoriai, gaisro aptikimo signalizacija.

2. Ilgalaikiškumas. Jei namo neprižiūrėsi, netvarkysi stogo ir pan., mūrinis namas išstovės ilgiau. Tačiau kaip rodo istorija, gerai prižiūrimi medinio karkaso pastatai stovi šimtmečius.

3. Garso izoliacija. Taip, „dunksėjimas“, persiduodantis per medines perdangas, būdavo dažna problema. Šiuo metu tai sprendžiama įvairiomis tarpinėmis, kietos vatos, ar medžio plaušo plokštėmis. Arba ant medinės perdangos išliejamas armuotas 5-6 cm. betono sluoksnis. Tai visiškai panaikina garso izoliacijos problemą ir tuo pačiu sukuria galimybę įrengti šildomas grindis ir antrame aukšte.

4. Draudimas. Vyrauja nuomonė, kad karkasinio namo nedraudžia draudimo bendrovės arba draudimas kainuoja ženkliai daugiau.  Pagal vienos draudimo kompanijos duomenis, 138m2 mūrinio namo draudimas metams – 90eu, tokios pačios kvadratūros karkasinio – 110eu. Taigi skirtumas 18 procentų. Ar tai pakankamai rimtas argumentas nesirinkti karkasinio namo?

5. Lietuvio namas turi būti mūrinis! Argi? Mūsų protėviai šimtmečius gyveno mediniuose namuose, tame pačiame name užaugdavo kelios kartos. Tačiau šiandien, sparčiai keičiantis technologijoms ir didėjant gyvenimo tempui, jau nebestatome namų vaikams ir anūkams. Turime galvoti ne tik apie namo ilgaamžiškumą, šiltumą, patogumą, bet ir apie jo likvidumą. O šiuo aspektu karkasinis namas yra pranašesnis už mūrinį.

Įvertinkite visus argumentus, o  mes galime pasiūlyti Jums šiltą, patogų, puikiai įrengtą šiuolaikišką būstą greitai ir už prieinamą kainą.

 

Autorius arch. Vytis Nebilevičius